Mokesčių sistema lietuvoje

VILNIAUS UNIVERSITETO  

TARPTAUTINIO VERSLO MOKYKLA 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

„MOKESČIŲ SISTEMA LIETUVOJE“

Makroekonomikos kursinis darbas 
 
 
 
 
 
 
 
 

                                                               Darbo vadovas____________________________ 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Vilnius, 2009 
 
 
 

T U R I N Y S 
 

Įvadas........................................................................................................................... 3

1. Mokesčių esmė........................................................................................................ 4

1.1 Mokesčių funkcijos................................................................................................ 4

2. Mokesčių sistemos raida Lietuvoje......................................................................... 5

3. Lietuvos Respublikos mokesčių sistema................................................................. 6

3.1 Pajamų mokesčio tarifai........................................................................................ 7

3.2 Lietuvos ir užsienio mokesčio bazė....................................................................... 8

3.3 Pelno mokestis. Pelno mokesčio tarifai ................................................................ 9

3.4 Pridėtinės vertės mokestis (PVM)....................................................................... 10

3.5 Akcizų mokestis.................................................................................................. 12

3.6 Akcizų mokesčio tarifai...................................................................................... 13

Išvados...................................................................................................................... 15

Literatūra................................................................................................................... 16 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Įvadas 
 

Nediskutuojamas faktas- mokesčiai būtini valstybės funkcijoms vykdyti. Mokesčiai - tai kaina už valstybės teikiamas paslaugas. Taip pat  mokesčiai yra ekonomikos stabilizavimo priemonė. Pirmasis tokį požiūrį į mokesčius savo knygoje „Bendroji užimtumo, procento ir pinigų teorija“ (1936 m.) isdėstė Dž.Keinsas. Yra žinoma, jis propagavo aktyvų valstybės dalyvavimą ekonomikoje, pabrėždamas rinkos mechanizmo netobulumą.

Visuotinai pripažįstama, kad kiekvienas šalies gyventojas turetų prisidėti prie valstybės išteklių mokėdamas mokesčius, tad kažkurios dalies pinigų, kad nebūtų labai skaudu su jais išsiskirti, net nereikėtų laikyti savais.

Savo kursiniame darbe išdėstome mokesčių sistemos struktūrą, esminius dalykus, akcentuojame akcizų mokestį ir akcizų objektą. Taip pat aptarsime: pajamų mokesčio, pelno mokesčio ir akcizų mokesčio tarifus Lietuvoje, bei pridėtinės vertės mokestį. 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

1. Mokesčių esmė 

Mokesčių esmė yra tai, kad valstybė turi sukaupti tam tikrus piniginius (ar natūrinius) išteklius savo veiklai, t.y. fukcijomos vykdyti. Valstybės funkcijoms vykdyti visada reikia vis didesnių finansinių išteklių. Finansinių išteklių svarbiausias, nuo seniausių laikų žinomas, šaltinis yra mokesčiai. Mokesčiai yra būtini, nes tai kiekvienos valstybės ekonominio bei socialinio gyvavimo pagrindas. 
 

 
 
1.1. Mokesčių funkcijos 
 

Socialinis ekonominis mokesčių  vaidmuo pasireiškia jų funkcijomis. Svarbiausios funkcijos yra trys: fiskalinė, perskirstomoji ir reguliavimo.

Fiskalinė funkcija pasireiškia tuo, kad nacionalinio biudžeto pajamos iš esmės formuojamos per šalies mokesčių sistemą (pvz., Lietuvoje mokestinės  įplaukos sudaro apie 95 proc. nacionalinio biudžeto pajamų).  
PerskirstomojiØ funkcija susijusi su fiskaline funkcija ir pasireiškia tuo, kad mokesčių mokėtojų lėšos, sukauptos nacionaliniame biudžete, perskirstomos subsidijų, paramos ir kitų pervedimų (transferų) forma gyventojams, ūkio subjektams, ekonominės veiklos sferoms, regionams. 
Reguliavimo funkcija realizuojamaØ tada, kai valstybė per mokesčių sistemą (įvesdama naujus mokesčius, keisdama tarifus ar/ir apmokestinimo taisykles, suteikdama mokesčių lengvatas ir t.t.) reguliuoja išteklių pasiskirstymą ekonomikoje, skatina ar stabdo tam tikrą ekonominę veikla bei veikia makroekonominius procesus (augimą, infliacija, užimtumą).

 

2. Mokesčių raida Lietuvoje

Dar ankstyvaisiais viduramžiais Lietuvoje kunigaikščiai rinko mokesčius derliumi ir galvijais.

Bėgant amžiams mokesčių sistema tobulėjo ir keitėsi, atsirado daug mokesčių rūšių, susikūrė mokesčių surinkimo tarnybos. Vyriausiasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės finansų tvarkytojas buvo krašto iždininkas su jam pavaldžiais vietiniais iždininkais ir žemesniaisiais iždo tarnautojais – mokesčių rinkėjais. XVIII amžiuje buvo įgyvendintas biudžeto viešumo principas.

Lietuvai patekus Rusijos imperijos valdžion, pagrindiniu tiesioginiu mokesčiu tapo dar Petro I laikais įvestas pagalvės mokestis, kurį 1875 metais pakeitė žemės mokestis. Carinės Rusijos mokesčių sistema rėmėsi netiesioginiais mokesčiais (akcizais, muitais, fiskaliniais monopoliais). Lietuviškų gubernijų 1913 metų valstybinių finansų sąmatoje netiesioginių mokesčių įplaukos buvo 6 kartus didesnės už tiesioginių mokesčių įplaukas.

Kaizerinės Vokietijos okupacijos metais Lietuvos teritorijoje buvo įvesta tokia mokesčių sistema, kuri atitiko Vokietijos finansų sistemą. Buvo įvesta daug naujų  mokesčių ir atgaivinti anksčiau egzistavę. Netiesioginių  mokesčių pajamos 4 kartus viršijo pajamas iš tiesioginių mokesčių.

1918 metais, paskelbus nepriklausomą  Lietuvos valstybę, imtasi kurti naują finansų aparatą. Vyriausiuoju mokesčių prižiūrėtoju tapo finansų ministras, o mietuose ir apskrityse buvo paskirti mokesčių inspektoriai ir jų padėjėjai. 1919 metais įvesti mokesčiai, kurie buvo imami ir carinės Rusijos laikais, bei daug naujų mokesčių. 1922 metais, įvedus nacionalinę valiutą litą, tvirtesnį pagrindą įgavo ir finansai. Valstybės biudžetas net ir sunkais krizės metais buvo nedeficitinis. Mokesčiai sudarė 53 – 66 procentus biudžeto pajamų, o netiesioginių mokesčių pajamos buvo 3 – 5 kartus didesnės nei pajamos iš tiesioginių mokesčių.

1940 metais Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, po nacionalizacijos smarkiai sumažėjo privatus ūkio sektorius ir padidėjo visuomeninis (socialistinis) ūkio sektorius. Tai iš esmės pakeitė ir finansus: buvo įgyvendinama propagandinė klasinė mokesčių politika, įvesti sovietiniai mokesčiai.

1941 metais Lietuvą užėmusi hitlerinė Vokietija tik padidino mokesčių naštą, įvesdama naujus ir reikalaudama mokėti ankstesnius mokesčius.

Pokario metais Lietuvos finansai sudarė sudėtinę Sovietų Sąjungos finansų sistemos  dalį.

1990 metais, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pradėta formuoti iš esmės nauja Lietuvos Respublikos mokesčių sistema, mokesčius administravo Lietuvos Respublikos Finansų ministerija. 1995 metais buvo sukurta savarankiška valstybės institucija – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, kuri yra pagrindinis Lietuvos Respublikos mokesčių administratorius.

Esminiai pasikeitimai mokesčių  sistemoje siejami su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 –  2004  metų programa ir jos įgyvendinimo priemonėmis. Parengta ilgalaikė mokesčių sistemos koncepcija, nubrėžtos būsimosios mokesčių sistemos gairės, jos reformavimo kryptys siekiant sukurti darnią, šiuolaikinę Lietuvos Respublikos mokesčių sistemą, užtikrinančią, kad mokesčių teisės aktai būtų suderinti su  Europos Sąjungos teisės aktais. 
 
 

3. Lietuvos Respublikos mokesčių sistema 
 

Mokesčių sistema –  tai visuma mokesčių, kuriuos nustato valdžia ir ima vykdomieji organai, taip pat mokesčių nustatymo metodai ir principai. Mokesčių  sistema apima įvairias mokesčių rūšis. Jie klasifikuojami pagal įvairius požymius. 
Mokesčiai nėra baudos, skiriamos už šalies įstatymų pažeidimus, juos taip pat reikia skirti nuo pajamų, kurias valstybė gauna iš kokios nors ūkinės veiklos ar už specialias paslaugas, teikiamas asmenims, pavyzdžiui, vyriausybės pajamos iš Valstybės pašto. Kitaip tariant, mokesčiai yra suprantami kaip valstybės ar savivaldybių valdžios nustatyti įstatyminių aktų pagrindu privalomi mokėjimai į tam tikro valdymo lygio biudžetą bei nebiudžetinius fondus. Juos moka pavieniai asmenys, firmos ir kiti šalies teritorijoje esantys ekonominiai subjektai. Jų socialinis-ekonominis vaidmuo pasireiškia jų funkcijose, kurių svarbiausios yra dvi: fiskalinė ir reguliavimo. 
Didelės įvairovės negamybinėms funkcijoms vykdyti valstybei reikia labai daug kasmetinių išlaidų. Reikia palaikyti vidaus tvarką, apsisaugoti nuo priešų, plėtoti švietimą, kultūrą, mokslą, sveikatos apsaugą, mokėti pensijas ir palūkanas už paskolas, paimtas atlyginti ypatingoms išlaidoms, kurių nepakako valstybės pajamų bei įplaukų ir kt. Visiems šiems tikslams kasmet valstybė turi išleisti didžiules pinigų sumas. Mūsų dienomis valstybė bando, bet labai retai sėkmingai, viską apmokėti be skolinimosi. Ji stengiasi priartinti savo išlaidas prie pajamų, kurių daugiausia gauna imdama mokesčius iš žmonių, gyvenančių jos teritorijoje. Taigi valstybei reikia didelių finansinių išteklių, kurių pagrindinis formavimo šaltinis yra mokesčiai. Vadinasi mokesčiai – valstybės ekonominio gyvenimo pagrindas. 
Mokesčių atsiradimas turi savo istoriją. Jie tapo aktualūs jau XV-XVI a., kai Europos valstybėse prasidėjo politinės valdžios centralizavimas, pareikalavęs didelių išlaidų karalių rūmams, armijai, valstybiniam aparatui išlaikyti. Šiam tikslui buvo kuriami apmokestinimo principai. 
Nuo XIX a. antros pusės pasikeitė mokesčių sąvokos traktavimas, pavyzdžiui, kad mokesčiai yra kaip atlyginimas vyriausybei už jos politinę, ekonominę ir socialinę veiklą. 
Dabar mokesčiai suprantami kaip valstybės pajamų šaltinis, o kartu kaip galinga ekonominė priemonė valstybės rankose. Priimami mokesčių įstatymai, per juos vykdomas šalies ekonominis reguliavimas. 
Įstatyminiais aktais nustatytų mokesčių rūšių visuma sudaro valstybės mokesčių sistemą.

Lietuvos Respublikos sistema išskiriama į valstybei skirtus (mokamus į valstybės biudžetą) ir i vietinius mokesčius (mokamus į savivaldybių biudžetus). Valstybės mokesčiai: gyventojų pajamų mokestis (nuo 2003-01-01 ), pelno mokestis (nuo 2002-01-01 ), pridėtinės vertės mokestis, akcizai, socialinis mokestis (nuo 2006-01-01), tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai, valstybės rinkliava, konsulinis mokestis, mokestis už valstybinius gamtos išteklius, naftos ir dujų išteklių mokestis, mokestis už aplinkos teršimą, transporto priemonių mokesčiai, įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą, įmokos i sveikatos draudimo fondą, įmokos į garantinį fondą, loterijų ir azartinių lošimų mokestis, prekių apyvartos mokestis (nuo2004-05-01), kvotinio cukraus gamybos ir papildomo cukraus gamybos mokestis (nuo 2004-07-01), baltojo cukraus gamybos virškvočio mokestis (nuo 2003-01-01), mokesčiai už PNO registravimą, mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise (nuo 2005-01-01). Vietiniai (savivaldybių) mokesčiai: gyventojų pajamų mokestis (nuo 2003-01-01), žemės mokestis, įmonių ir organizacijų nekilnojamo turto mokestis (iki 2006-01-01), nekilnojamo turto mokestis (nuo 2006-01-01), vietinė rinkliava, prekyviečių mokestis (iki 2004-01-01), paveldimo turto mokestis (nuo 2003-01-01). 
 
 
 
 
 

3.1. Pajamų mokesčio tarifai 
 

GPM (Gyventojų pajamų mokesčio) įstatyme reglamentuoti tik 2 tarifai: 15% ir  33%.

15% tarifas taikomas:

1. pajamoms iš paskirstytojo pelno ir palūkanoms;
2. jūrininkų už darbą laivo reiso metu gautoms pajamoms;
3. sportininkų pajamoms;
4. atlikėjų pajamoms;
5. honorarai;
6. gautoms pagal autorinę sutartį pajamoms iš kūrybos;
7. pajamoms, gautoms iš turto nuomos, jeigu tai nėra gyventojo verslas;
8. neindividualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamoms;
9. pensijų išmokoms iš Pensijų fondų tam tikromis sąlygomis;
10. grąžinamoms gyventojo sumokėtoms pensijų įmokoms į Pensijų fondą tam tikromis sąlygomis;
11. išmokoms pagal gyvybės draudimo sutartį tam tikromis sąlygomis;
12. grąžinamoms gyventojo sumokėtoms įmokoms pagal nutraukto gyvybės draudimo sutartį tam tikromis sąlygomis;
13. pajamoms, gautoms iš 3-7 punktuose nenurodytos individualios veiklos, jeigu gyventojo sprendimu iš pajamų neatimti leidžiami atskaitymai

 

33% tarifas taikomas:

Visoms kitoms pajamoms, kurioms netaikomas 15 proc. tarifas. 

Manoma, kad tik du tarifai leis supaprastinti pajamų mokesčio administravimą ir išvengti išskirtinų apmokestinimo sąlygų. Turbūt  būtų teisingiau visiems rinkos veikėjams sudaryti vienodas sąlygas nei taikyti ypatingas išimtis, nes tai dažniausiai sąlygoja nesąžiningus žmonių santykius, mažina aktyvumą, skatina abejingumą veiklos perspektyvai, sudaro nevienodas konkurencinės kovos sąlygas. Visiems kartu reikėtų atsižvelgti į šalies ekonominio išsivystymo lygį, dabartinio ir ateities verslo perspektyvas, plėtojimosi tempus krašte, bei viską pagrįsti analitiniais, objektyviais skaičiavimais. 
 
 
 
 
 
 
 
 

3.2. Lietuvos ir užsienio mokesčio bazė

 
Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos. 
Užsienio vieneto mokesčio bazė yra:

1. užsienio vieneto per nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos veiklos pajamos;
2. ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje:
• palūkanos, išskyrus  palūkanas  už Vyriausybės vertybinius popierius,  sukauptas  ir  išmokamas  palūkanas  už  indėlius  ir palūkanas  už  subordinuotas  paskolas,  kurios atitinka Lietuvos banko teisės aktais nustatytus kriterijus;
• pajamos iš paskirstytojo pelno;
• honorarai, 
• pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą  nekilnojamąjį  pagal  prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje;
• kompensacijų  už  autorių  arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos;
• pajamos už Lietuvos Respublikoje vykdomą atlikėjų ir sporto veiklą;
• metinės  išmokos (tantjemos)  už  stebėtojų  tarybos narių veiklą.

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

3.3. Pelno mokestis. Pelno mokesčio tarifai 
 

Pelno mokesčio mokėtojai yra:

1. Juridinio asmens teises turinčios įmonės, kurių veiklą reglamentuoja LR įmonių įstatymas.
2. Juridiniai asmenys, vykdantys nekomercinę veiklą, bet gavę pajamų iš komercinės ūkinės veiklos, išskyrus Lietuvos banką ir biudžetines įstaigas (nebiudžetinių lėšų atžvilgiu).
3. Užsienio valstybių įmonės, kurių veiklą reglamentuoja užsienio valstybių įstatymai ir kurių buveinė yra užsienio valstybėje.

Pelno mokesčio mokėtojai (subjektai) yra Lietuvos ir užsienio apmokestinamieji vienetai. Lietuvos vienetas yra juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Užsienio vienetas yra juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie užsienyje įsteigti, įkurti ar kaip kitaip organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus.

Lietuvoje pelno mokesčio nemoka biudžetinės įstaigos, Lietuvos bankas, valstybės ir vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos ir organizacijos, valstybės įmonė Indėlių draudimo fondas ir pelno nesiekiantys vienetai. 

Pelno mokesčio dydį  lemiantys veiksniai:

• Mokesčiai bazės nustatymo tvarka;
• Mokesčio tarifas;
• Pelno ir kitų mokesčių sąveika.

 

Pelno mokesčio tarifai:

13% - Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 000 litų (netaikoma, kai dalyvis ar  jo šeimos nariai yra ir kitų vienetų dalyviai; dalyvis (dalyviai) valdo daugiau kaip 50% akcijų (dalių)).

10% - Užsienio vieneto pajamos, kurių šaltinis Lietuvoje ir jos gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvoje.

15% -

• Lietuvos vieneto nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas;
• Pajamos iš paskirstytojo pelno.