Mokesčių sistema lietuvoje

 

PAJAMOS – Neapmokestinamosios pajamos + Leidžiami atskaitymai (įprastinės veiklos sąnaudos, patvirtintos dokumentais) + Ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai (nuostoliai, mokesčiai, parama, nusidėvėjimas, amortizacija) = APMOKESTINAMAS PELNAS 

Pelno mokesčiu neapmokestinamos kai kurios Lietuvos vieneto ir užsienio vieneto per nuolatines buveines uždirbtos ar gautos pajamos:

1. Gauta parama (labdaros ir paramos įstatymo tvarka);
2. Gautos draudimo išmokos, neviršijančios patirtų nuostolių vertės;
3. Pensijų fondų gautos pensijų įmokos bei šių fondų investicinės pajamos;
4. Praėjusių mokestinių laikotarpių leidžiamų klaidų ir netikslumų taisymai;
5. kitos nepamokestinamos pajamos

 
 
 
 
 
 

3.4. Pridėtinės vertės mokestis 
 

Pridėtinės vertės mokestis (PVM, angliškai – Value Added Tax) yra vienas iš vartojimo mokesčių.

PVM moka apmokestinamasis asmuo (AA), kuris gali būti Lietuvos Respublikos ar užsienio asmuo.

Lietuvoje nuo 1992 m. iki 2000 m. PVM tapo svarbiausiu biudžetinių įplaukų šaltiniu, jį galimavadinti efektyviu mokesčiu, nes administravimo ir kontrolės kaštai, palyginti su kitų mokesčių, yra mažesni.

PVM mokėtojas – apmokestinamasis asmuo, mokesčio administratoriaus įregistruotas kaip PVM mokėtojas. Apmokestinamuoju asmeniu gali būti tik tas, kuris vykdo bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą.  
 

 
 
 

Atsiskleidęs tarpininkas- apmokestinamsis asmuo, kuris tarpininkauja prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sandoryje kito vardu ir sąskaita.

Neatsiskleidęs tarpininkas- apmokestinamasis asmuo, kuris tarpininkauja prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sandoryje savo vardu, bet kito sąskaita. 

Svarbu tai, kad pagal PVM įstatymą  ekonomine veikla nelaikoma:

• darbo veikla;
• valstybės ir savivaldybių veikla;
• akcijų ir kitų vertybinių popierių turėjimas, net jeigu iš jo tam tikrą tęstinį laikotarpį gaunama pajamų. Ši išimtis neapima minėto turto pardavimo arba kitokio perdavimo;
• banko indėlio ir sąskaitos ar banko kortelės sąskaitos turėjimas, net jeigu iš jo tam tikrą tęstinį laikotarpį gaunama pajamų;
• atsitiktiniai sandoriai – tarpusavyje nesusiję sandoriai, neturintys nuolatinumo požymių.

 
 
 
 
 
 
 
 
 

PVM tarifai:

5% - Keleivių vežimo reguliaraus susisiekimo maršrutais ir keleiviniais traukiniais paslaugoms; knygoms, laikraščiams, žurnalams pagal sąrašą(nuo 2003 01 01); vaistams ir medicinos prekėms pagal sąrašą (nuo 2004 01 01); viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms (turizmo veikla) (nuo 2003 01 01); ekologiškai švariems maisto produktams (nuo 2006 01 01); šviežiai atšaldytao mėsai, atšaldytai ir užšaldytai naminių paukščių mėsai ir jų valgomiesiems produktams (nuo 2003 01 01);

18% - Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo atvejais, o taip pat importuojamoms prekėms

0% - Prekių eksportui ir su juo susijusioms draudimo bei finansinėms paslaugoms; keleivių išgabenamoms prekėms; aukso tiekimui į Lietuvos banką; diplomatinėms atstovybėms bei įstaigoms skirtoms prekėms ir paslaugoms; kilnojamųjų daiktų aptarnavimui; atstovavimui šalies sandoriuose ir sandoriuose už Lietuvos ribų; prekėms, tiekiamoms paramos gavėjams; kitais atvejais;

9% - Gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, šiltinimo ir projektavimo, inžinierinių tiltų statybos bei teritorijų tvarkymo paslaugoms; 

PVM mokėtojai  i biudžetą  moka PVM skirtumą (iš gaunamos mokesčio sumos už  parduotas prekes ar paslaugas atimama sumokėta mokesčio suma tiekėjams). Toks PVM mokėjimo į biudžetą mechanizmas veikia ir Lietuvoje, nes antraip ta pati vertė būtų apmokestinama kelis kartus, chaotiškai didėtų kainos. Galima būtų teigti, kad iš pardavimo PVM (atlygio) atimamas pirkimo PVM (suma tiekėjams), įskaitant ir importo PVM, ir teigiamas skirtumas mokamas į biudžetą, o neigiamas skirtumas pagal PVM įstatyme numatytas sąlygas gali būti grąžinamas. 
 

PVM atskaita – yra pirkimo arba importo PVM dalis, atskaitoma įstatymo nustatyta tvarka.

Teisę į PVM atskaitą  turi tik PVM mokėtojai, tačiau jie šia teise gali ir nesinaudoti. Jeigu PVM apmokestinamas prekes perduoda asmenys ne PVM mokėtojai, jie neturi teisės atsiskaityti prekių ir paslaugų pirkimo ar importo PVM, kurį sumokėjo tiekėjui, taip pat negali imti pagal nustatytą PVM tarifą apskaičiuotos PVM sumos iš pirkėjo, išskyrus įstatyme numatytus specialius atvejus. 

PVM mokėtojas turi teisę  į PVM atskaitą: 

1. bet kokiai ekonominiai apmokestinamai veiklai;
2. veiklai, vykdomai už šalies ribų, jeigu ji būtų apmokestinama šalyje, išskyrus draudimo ir finansines paslaugas;
3. PVM atskaita už fizinio asmens įsigytą ilgalaikį materialujį turtą.

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

3.5. Akcizų  mokestis 
 
 
 

Akcizas – netiesioginis mokestis privačių įmonių prekėms ir paslaugoms. Apmokestinimo objektas yra masinės vidaus gamybos prekės (cukrus, arbata ir kt.), taip pat paplitę įvairūs komunaliniai, transporto, kultūriniai ir kiti patarnavimai. Numatant akcizo mokesčius, paprastai stengiamasi pasirinkti neelastingos paklausos prekes bei paslaugas. Pagal ėmimo būdą akcizus skirsto į universalius ir individualius. Individualūs akcizai imami už atskiras prekes tvirtomis sumomis už prekės vienetą. Pvz.: už vyną, tabaką, benziną, alų ir kt. 
Universalus akcizas (apyvartos mokestis) imamas nuo vidaus gamybos prekių vertės (o kai kuriose šalyse ir užsienio gamybos prekių), taip pat nuo teikiamų paslaugų piniginės apyvartos. Tokį akcizą nustato procentais nuo apyvartos.

Aktualu ir žymėtina, kad akcizų tarifų dydžiai tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse yra labai įvairūs ir neilgalaikiai.

Lietuvoje akcizų mokestį reglamentuoja „Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas“, priimtas Seime 1994 m. balandžio 12 d. Ir įsigaliojęs  nuo 1994 m. gegužės 1 d. Naujos redakcijos akcizų įstatymas Seime priimtas 2001 m. spalio 30 d. ir įsigaliojo nuo 2002 m. liepos 1 dienos. 

Mokesčio subjektas (Akcizų mokėtojai) –Akcizinių prekių sandėlių savininkai, Akcizinių prekių importuotojai, kiti asmenys, importavę ar panaudoję akcizines prekes.

Mokesčio objektas – Etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai; apdorotas tabakas; kuras.

Mokesčio šaltinis – sutampa su mokesčio objektu.

Apmokestinimo vienetas –Natūrinis (tūrinė alkoholio koncentracijalitre gėrimo; tona; hektolitras; litras; cigarečių skaičius).

Mokesčio tarifas – Absoliuti mokesčio suma natūriniam vienetui, o cigaretems dar ir vertybinis elementas.

Apmokestinimo lengvatos – Įvairios mokesčio objektų neapmokestinimo sąlygos arba apmokestinamas mažesniu tarifu.

Mokesčių  ėmimo būdas – Netiesioginis( per kainų sistemą).

Mokesčius nustato pagal akcizų  deklaraciją.

Importuojamos prekės tampa akcizų objektu, kai dėl jų atsiranda importo skola muitinei. 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

3.6. Akcizų mokestis. Akcizų mokesčio tarifai 
 
 

Akcizų įstatyme apmokestinimo vienetai yra natūriniai, išskyrus cigaretėms taikomą kombinuotą  akcizo tarifą, kurio vienas iš elementų yra vertybinis. Sename akcizų įstatyme net septynių akcizų objektų apmokestinamoji vertė buvo prekių pardavimo kaina be akcizo  ir PVM (Lietuviškoms prekėms) ar muitinė vertė, įskaitant muitą (importuojamoms prekėms). Importuojamoms prekėms vienas mokestis išskaičiuojamas iš kito mokesčio. Galiojančiame įstatyme tokia tvarka nereglamentuojama, Akcizų mokesčio tarifų dydžiai yra individualūs kiekvienai prekių rūšiai ir nustatomi absoliučian suma prekės kiekiui arba svorio bei tūrio vienetui.

Lietuvoje apmokestinamos tik prekės (paslaugos neapmokestinamos). Akcizų mokesčio našta ilgą laiką (iki 2002 m. liepos 1dienos) Lietuvos sąlygomis buvo sunkesnė nei siūloma mokesčių kodekse. Akcizų mokesčio tarifai buvo per daug detalizuoti (ypač) alkoholiui, nurodomi įvairiais mato vienetais, kas labai apsunkindavo apskaitą ir akcizo mokesčio mokėtojus. Pasauliniame mokesčių kodekse tarifai yra tik procentiniai proporciniai nuo prekių pardavimo kainos be akcizo ar PVM. Galiojančiame akcizų įstatyme akcizų objektai matuojami hektolitrais, kilogramais, tonomis, o šiems vienetams nustatyti mokesčio tarifai. Cigaretės apmokestinamos kombinuotu akcizo tarifu, kurį sudaro du elementai: specifinis elementas – 30,2 lito už 1000 cigarečių ir vertybinis elementas - 10 procentų nuo maksimalios mažmeninės kainos. Visiems gėrimams nurodoma faktiška alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais.

Lietuvos akcizų mokesčio įstatyme reglamentuojami atvejai, kai akcizų objektai neapmokestinami, nors kitomis sąlygomis tos pačios prekės (alkoholis, kuras, tabakas) akcizais apmokestinamos. Pavyzdžiui, akcizas nemokamas, kai alų, vyną, kitus fermentinius gėrimus, mineralinį kurą pasigamina fizinis asmuo savo asmeniniam naudojimui (savo ar šeimos poreikiams); kuras atleidžiamas nuo akcizų, kai tiekiamas kaip kuro atsargos orlaiviams, laivams, nuo 2003 m. spalio 1 dienos gazolis (dyzeliniai degalai), skirti naudoti žemės ūkyje, taip pat vidaus vandenų žuvininkystėje, esant tam tikriems apribojimams.

Neapmokestinti akcizų  objektai Lietuvos sąlygomis: eksportuotos prekės; prekės, skirtos užsienio šalių diplomatinių ir konsulinių atstovybių veiklai; atgabenamos prekės keleivių asmeniniame bagaže; importuojamos prekės, neapmokestintos importo mokesčiais; tiekiamos prekės kaip atsargos laivams, orlaiviams, gabenantiems keleivius ir krovinius tarptautiniais maršrutais; užsienio valstybių kariuomeniu vienetų įvežamos prekės karinėms pratyboms ir kitiems renginiams.

Akcizų  mokesčio apskaičiavimas, mokėjimas ir deklaravimas. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas privalo deklaruoti akcizų mokestį už iš sandėlio išgabentas ar sandėlyje sunaudotas prekes, už kurias akcizai nesumokėti. Akcizai neskaičiuojami už sandėlyje ar gabenimo metu prarasdtą prekių kiekį, neviršijantį vyriausybės nustatytos natūralios netekties normų, taip pat už prekes, prarastas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, kai tai įrodyta vyriausybės nustatyta tvarka. Akcizų mokesčio suma apskaičiuojama, taikant akcizų tarifus, galiojusius prekių išgabenimo ar sunaudojimo dieną. Akcizų mokestis įskaitomas i valstybės biudžetą. 
 

Apie akcizų  deklaracijas:

Akcizų mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, kuriam pasibaigus, iki kito mėnesio 15 dienos mokesčio mokėtojas privalo vietos mokesčio administratoriui pateikti akcizų deklaraciją ir jos priedus. Jeigu vienas savininkas turi kelis akcizais apmokestinamų prekių sandėlius, deklaracija pateikiama atskirai už kiekvieną sandėlį. Akcizų įstatyme vyriausybei leidžiama nustatyti už mokestinį laikotarpį mokėtinos akcizų sumos ribą, o šią ribą viršijus, gali būti nustatytas dešimtadienio mokestinis laikotarpis.

Akcizų deklaracijos yra penkios, o kai kurioms iš jų dar turi būti pateikiamos papildomų duomenų formos:

1. Apdoroto tabako akcizų deklaracija;
2. Kuro akcizų deklaracija;
3. Naftos dujų akcizų deklaracija;
4. Alaus akcizų deklaracija;
5. Etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų akcizų deklaracija.

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Įšvados 
 
 

Apžvelgus mokesčių  sistemą ir įsigilinus į pagrindinius mokesčių sistemus elementus tenka pripažinti kad, pagrindinis apmokestinimo uždavinys – valstybės pajamų, reikalingų jos išlaidoms (valstybės valdymui, nacionalinei apsaugai, švietimui, sveikatos apsaugai ir kt.) padengti, formavimas. Mokesčiai gali būti panaudoti ir kaip poveikio ekonomikai, bei ūkio stabilizavimui priemonė. Apmokestinimas turi padėti siekti visiško užimtumo, pastovaus ūkio gamybinio pajėgumo kilimo, turi prisidėti prie pajamų ir turto perskirstymo.

Aiškiau suvokėme tai, jog mokesčiai renkami tam, kad valstybė užtikrintų savo piliečių saugumą, socialines garantijas, bei atliktų svarbias funkcijas. Dauguma žmonių sutinka su tuo, kad mokesčius reikia mokėti (nes jeigu nesutiktų, vargu, ar kas juos mokėtų), tačiau jie daugiau ar mažiau slegia žmones. Mokesčiai slegia visus piliečius. Nesvarbu, kad žmogus nėra verslininkas, nesiverčia prekyba ar tarpininkavimu. Net ir mažai uždirbantis žmogus praranda dėl mokesčių didelę savo pajamų dalį,todėl mokesčiais norėtų atsikratyti, arba bent jau maksimaliai sumažinti juos.

Bet čia jau kita monetos pusė: mokesčio sumažinimas sumažintų nenorą juos mokėti. Didelės mokesčių normos skatina žmones ieškoti būdų - legalių ar ne, kaip išvengti mokesčių, ar mokėti pačius minimaliausius. Jei mokesčių normos sumažinamos, žmonės, gaunantys dideles pajamas, galbūt praleidžia mažiau laiko ir įdeda mažiau pastangų ieškodami būdų, kaip išvengti mokesčių. Kadangi kai kurie žmonės nešvaisto laiko ir pastangų, tai, be abejo, ir gamina daugiau. Be to, mokesčių sumažinimas skatintų daugiau efektyvių investicijų, nes investitoriai rimčiau atsižvelgtų į savo investicijų produktyvumą ir neišsisukinėtų nuo mokesčių. Mažesnės mokesčių normos skatintų aktyviau dirbti, taupyti, bei patiems investuoti.

Mes pritariame vienai iš  daugelio mokesčių teorijų idėjai :

mokesčiai yra ekonomikos stabilizavimo priemonė, mokesčiai – tai pajamų išlyginimo priemonė. 
 
 
 
 
 

  
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Literatūra ir informaciniai šaltiniai: 

1. Eugenija Buškevičiūtė, Viešieji finansai, vadovėlis, Kaunas, 2006 m.
2. www.finmin.lt
3. www.lrs.lt